spiegti

spiegti
spiẽgti, -ia, -ė intr., spíegti Š, Rtr; SD1123 1. rėkti cypiamu, plonu balsu: Nutildyk tuos vaikus, ko jie ten spiẽgia! Mrj. Spiẽgia, kiek nastrai tesa Dkš. Ko spiegì, ar vilkai užpuolė?! Pžrl. Tik nespiẽk kaip medšerkė Snt. Piktas žentas – tik spiẽgia Krok. Kap paršas spiegsì Vrn. Kad jį stvėrė skaudėt, kai pradėjo anas spiẽgt Prng. Kai ligoninėn gulėjau, spiegiaũ, negalėjau užmigt Eiš. Koks čia dainavimas – spiegia, ir gana Rk. Katras vaikas rėkia, spiẽgia, tas dainuos LKT221(Žm). Suriko ką spiegiamu balsu ir iššoko pro duris J.Jabl. Spiẽgiantis balsas LKGII342. | prk.: Kiek tu apeisi [per dieną], net tau kojos spiẽgs (labai skaudės) Ad.
spiẽgiamai adv. LKGII514: Kažkas spiegiamai baisiai nusikvatojo S.Nėr. spiẽgiančiai adv.: Spiẽgiančiai (spiẽgiamai) suriko LKGII514. ║ rėkti plonu balsu (apie paukščius, bites, šunis ir kt.): Ėmė spiẽgt bitės Aps. Vijūnai žole bėgo ir spiẽgė Pls. Pastogėse spiegdami ginčijasi žvirbliai I.Simon. Spiegia pempė, tartum vaikų ieško A1885,272. Sukliko spiegiamu, skardžiu balsu kregždė J.Jabl.
2. išduoti ploną, šaižų balsą: Mašina labai spiẽgė Ds. Suka šitą ratą, o karties galas net spiẽgia Aps. Razdžiūvę dures spiẽgia Aps. Spiẽgia, kab nusbrūžina [netepti ratai] Rud. Spiẽgia klernatais visokiais Kli. Vėtra spiegia S.Nėr. Spiegia salėj saksofonas, skurdūs, klaikūs jo garsai T.Tilv. Karieta su graudžiai spiegiančiais skambalais sustojo beveik vidurkely P.Cvir. Armotos ūžia, spiegia granatos LTR(Plv).
spiẽgiamai adv.: Bet čia Jankauskų Kazys staiga taip spiegiamai švilptelėjo ir pliaukštelėjo botagu, jog vaito kumelys kaip patrakęs metėsi į šoną V.Myk-Put.
3. Kos59 spengti: Ausyse spiẽgia Gs. Galvą sopa, ausys spiegia O. Kad man davė par ausį, net pradėjo spiẽgt Ps. Kad sušvilpė fabrikas, kad man ausys[e] spiẽgt pradėjo Pšl. Jei ausis spiegia, mirs kas nors iš giminės LTR(Ppl). Kai ausy spiegia, tai, sako, angelas barasi su velniu LMD(Kls). Nuo ilgo klausymo pradėjo ausyse spiegti ir ošti V.Piet. \ spiegti; įspiegti; išspiegti; nuspiegti; paspiegti; perspiegti; suspiegti; užspiegti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • spiegti — spiẽgti vksm. Vai̇̃kas spiẽgė, kiek gerklė̃ léido …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paspiegti — paspiẽgti, ia, pàspiegė intr. 1. NdŽ kurį laiką spiegti. 2. spiegiamai pasakyti: Įnirtęs, visiškai jau prisikišęs, barzdą kratydamas, paspiegė: – Tfu, kad tau blogi metai ištiktų! Vaižg. spiegti; įspiegti; išspiegti; nuspiegti; paspiegti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įspiegti — įspiẽgti, ia, į̃spiegė intr. įstengti spiegti: Ir įspiegia gi mergos, visos susirinkusios laibabalsės Š. spiegti; įspiegti; išspiegti; nuspiegti; paspiegti; perspiegti; suspiegti; užspiegti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apklausyti — 1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien. | refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • cypti — cỹpti, ia, ė intr. 1. rėkti plonu balsu (apie peles, paukštelius, šunis ir kt.): Cy cy cy ėmė pelės šiauduose cỹpti Š. Žiurkės cỹpia, kaip susipjauna J. Šuo šokinėja ir cypia iš džiaugsmo M.Valanč. Višteliai cỹpė J. Vanagūčiai cỹpa pryš lytų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaidžiukas — gaidžiùkas sm. (2) 1. Kp šautuvo dalis, gaidukas: Atsargiai atlaužk gaidžiuką Slč. 2. Vad ratelio kojelė. 3. Skp žr. gaidelis 3. 4. dusulys, plaučių švilpimas: Jau ir tas su gaidžiukù – nebeilgai gyvens Slm. 5 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išspiegti — išspiẽgti, ia, ìšspiegė, išspiegti Š 1. žr. įspiegti. 2. intr. praleisti (laiką) spiegiant. spiegti; įspiegti; išspiegti; nuspiegti; paspiegti; perspiegti; susp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klykti — klỹkti, ia, ė K 1. intr. rėkti, šaukti, spiegti, su balsu verkti: Mudu su Juozuku piktu balsu klykėme Žem. Visi vienu balsu, rankeles iškėlę, pradėjo klykti M.Valanč. Klỹkia nesavais balsais, negalì susiklausyti Dkš. Kai jis klỹkia, aš net… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krykšti — krỹkšti, čia, tė intr. 1. K, NdŽ, TŽI78 linksmai šaukti, rėkti, džiūgauti: Mergaitės, žaisdamos pievoje, krỹkštė kaip laukinės žąsys Snt. Smagus vakaras, žmonės krỹkščia, eina, juda visais pašaliais kap dieną Dkš. Pilni agrozdai vaikų krykščia …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kumštis — kùmštis sm. (1) NdŽ, sf. NdŽ 1. sugniaužta rankos plaštaka: Skuodys gniaužė kumščius vos susivaldydamas J.Balt. Duktė atsisuko, ištrynė kumščiu akis J.Balt. Ir suūžė minia aplinkui, kumščius iškėlusi minia E.Miež. Kristina užsidarė savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”